Audruviui

(Audruvio šilumos įkvėptas)

      Išraižyk mane miegantį
                  ne
            ne iš medžio
        iš kalto metalo geriau
            surūdijusio
        kad tapčiau vertingas
        ir veidą  taip    dryžiais
        armonikos dumplėmis
            šonkaulius vėjais

            tiktai palytėki
          teptukais blakstienų
                kur akys

          TEBUS IŠRAIŠKINGOS
          vertingas kad tapčiau
            gali dar ir medžio
            geriausiai žilvičio
            susukt man birbynę
                    tarp lūpų
            suvilgytų skulptoriaus
                    prakaitu
 

          ir apynio spurgų pasiūki
                  karolius
              lai būsiu aš linksmas
              per sapną užgimęs