Kurmis

Nepakeliui man, pone, ne!
Į dangų tu –
Prie mūzų, angelų,
Prie Viešpaties glaudiesi.
O aš – jeigu judu –
Tai tik žeme.

Girdžiu – peiki:
Ne solidus
Ir šiaip gi – žemės kurmis...

Nedaug jos.
Išsižiojęs pinigais
Prarytum, skonio nepajutęs.
Manęs gi, Dieve, nepašauk aukštai - - -
Tegu prie juodžemio gyvena kurmis.

O kas dėl kelio,
Kad aš jo bijau?
--------------------------
Yra šalis, kur duona auga,
Kuri žvaigždėta prakaitu ir juoduma.
Buvau Ten.
Ten esu
Ir savyje aš šitą lemtį saugau.