Paskutines dvi eilutes reikėtų koreguoti-rimas taip išmuša iš vėžių, kad tenka dar kartą perskaityt visą eilėraštį. Eilėraščiuose nebūna nei monotonijos, nei kasdienybės atliekų, jei jie gražiai rimuojasi ir "iš vidaus", ir "iš išorės". Tavo metrai reikalingi tik statybose šiuo atveju. Nepyk!
Sraigeibesnaigei ir visiems kitiems:
Paskutinės eilutės ne išmuša ar išsimuša iš ritmo, o metras jose yra sąmoningai pakeistas, nes paskutinis dvieilis yra mergaitės Mildos, ji jame kalba; išsiskiriantis metras tą kalbą individualizuoja ir akcentuoja, tuo pačiu padeda išvengti monotonijos.
Rodos, taip paprasta, negi sunku suvokti.
ai tai mat kame cia visa esme. tas kritikavimas. susikuret savo gauja, ir jei savo gaujos nari pakritikuoji, tada bus ragas, todel reikai apie ji gerai rasyt. o kita, nors jo rasliava bus ir 'i tema', ir suprantama, sukritikuot... nu ... ... ...
pabaigoje ritmika šiek tiek stringa. pritariu Dienmedžiui, eilėraštis vaikams, mano nuomone, turėtų būti lengvesnis, ritmiškai tikslesnis. ir tu Druki neužsipulk manęs, kaip kažkada, kaip pakritikavau. peace. :)
mhmm..gal..vaikam ir gerai :) taačiau :) norisis kad eiliukas būtų lengvesnis už snaigę ir būtų liūliuojantis tokis labiau :) turiu omenyje - panašiai kaip lopšinės sūpavimas :)