Banaliai Apie Tave

Įsitvėręs savo paviršutinišką būties lengvybę leki cinamonu ir pakalnutėm kvepiančiu taku į savo išsilgtą praeitį. Susitaikęs su mintim, kad ateitis vis vien yra konstanta, tu stačia galva neri į būtąjį laiką ir atsipalaiduoji liūdesio draugijoje.

O dar kartais tu neri giliau i gyvenimą tam, kad parodytum Jonui (Petrui ar Kaziui) kad esi šis tas daugiau nei ilgų/nuobodžių distancijų plaukikas. šuolis nuo lentos tau visada baigiasi savaiminiu priekinės kūno dalies įdegiu, o tu toliau plauki pasroviui.

Kažkada as norėsiu tau tai paaiškinti, o kol kas aš pati vis dar keliauju cinamonu dvelkiančiu taku ir renku pavasarinių pakalnučių puokštę.