Pažinojau troleibusą -
Tokį, žinote, su ūsais,
Tokį, žinote, geltoną,
Na, ir truputį raudoną
Pasakiau - kai man dygs ūsai -
Irgi būsiu troleibusas:
Pirksiu švarką aš geltoną
Kelnes truputį raudonas.
Tik iškilo problema
Ją pasakė man mama -
Ne kiekvienas juk su ūsais
Taip iš karto troleibusas!
Ar norėsi, kad kas rytą
Tave gatvėn išvarytų
Ar nešiosi ant kupros
Daug bobučių, na, ir tuos
Kur į turgų vis važiuoja
Rėkia, šaukia, kleketuoja,
Ar mokėsi kaip eiles
Pasakyti stoteles?
Supratau aš tąjį kartą -
Troleibusu būt neverta
Valdininku patapau
Nežinau tik, kas blogiau -
Nes kiekvieną mielą rytą
Institucijon varyti
Ir cituoti lyg eiles
Nutarimų normeles
Ant tavęs vis tiek važiuoja,
Rėkia, šaukia, kleketuoja:
Tai raudonas, tai geltonas
Tai pritvinkęs kraujo ponas
Atiduoti liepia teises,
Jeigu ne - grasina teistis,
Į Strasbūrą parašyti
Ir išmokyti skaityti.
Taigi, kas gi čia išeina?
Troleibusu būti faina?
Bet kodėl tada visi
Važinėja su taksi?
(b.b.d.)