Viltis

Ko beldies, Likime?
Gal manai,
Kad pasakysiu „ačiū“,
Jog atsiminęs atėjai?

Man tu kaip Šklėrių gavėnia –
Dantų nėra
Nei lašiniui, nei duonai
Burnosna įdėti.

Gūžiasi žemėn -  mažyn ir mažyn! -
Paskutiniai namai.
Dievas bara: - nu! nu! nu!..
Bet niekas nemato.
Akys aptrauktos miglom
Šviesos neįleidžia.
Ausys - kurtesnės už sienas.

Bet būčiau kvailys,
Jeigu kiek padejavęs,
Patikėčiau, kad šitaip numirs –
Atvažiuoja jau Kaunas į Šklėrius -
Paskutinė paguoda,
Paskutinė viltis.


** Šklėriai?
Kaimas Lietuvos pakraštėlyje.