Pyktis-tai keista jėga.
Kartais nežinai-kaip sukyla jisai
Ta didžiulė abstraktybė degina tave,
Savo blogumu, nemaria ugnimi.
Ir užtenka jam tik kelių piktų žodelių.
Ir staiga....
Jei tik šios jėgos nesulaikai, tai prasiveržia jinai-
O nuo jo kenčiančiam žmogui,
Dažniausiai viskas baigiasi blogai....
Bet jai mes jį supančiotume didžiulėmis grandinėmis-
Ir užrakintume savyje-o tą mažą raktelį
Nuskandintume užmarštyje.
Nežinia-ar daug blogo ar gero išlaikytumėme Savyje.


Florsita Nerašysiu









