Kai stora moteris uždainuos..

Atėjęs griauti skaudinti nekęsti,
Aš niekada nepasakojau tau,
Kad visada tetroškau vieno-viską mesti,
Nes sugebu tik tai, nesugebu daugiau..

Ar dar prisimeni pavasarį, turėklus
Tu iš visų jėgų norėjai kristi, mirti?
Kai auštant rytui mes išblyškę tartum šmėklos,
Nežadindavom vienas kito, lyg bijodami prabilti.

Kaip prieš pat pabaigą, pasiūlei mums pabėgti,
Aš kartais susapnuoju tas tuščias akis.
Akimirka ir nebeliko nieko..

Pabėgti?

Tada tu kartais tyliai pas mane atsliūkindavai į palatą,
Mažas prisikentėjęs padarėlis..

Pabėgau, vienas.