išeivija

išteptos paklodės
  čia - vis dar namai
nelieka
    likimo laukimo ar liepų
skambuti nuogas prie durų
        palieka
nes nejauku
      nes nežino
        kada kūnus išneš 
  ir varpai jau nutilo
namai vis dar čia
    ir lietus vis netyla
  papasakok mamai
    paklausk to gruzino
  kam reikia tylos
      kai turi šitiek vėjo
kam visos tos raudos
  per kaklą tekėjo
    kada sužinojai
kaip gręžia gyvenimą
  kaip renka aukas tik
nepaaukota likau
      nebuvo ugnies
degtukų nerado rideno toliau
        laumių ratais
  iki begalybės
ir iki šiol
          kur išteptos paklodės
  kur namai