Pati

Aš einu tarytum paukštis,
Mokyklos takeliu,
Ir nebaugina manęs aukštis,
Kai būnu ten, virš debesų.

Nors kilti man aukštyn nereikia,
Tu pats esi labai žemai,
O mano žvilgsnis tave veikia,
Kai pažiūriu taip nekaltai.

Po mano kojom, dar žemiau esi,
Ten kur atliekami daiktai stovėjo,
Tu tartum lapas savaime, pats vysti
Tau vyst padėti nereikėjo.

Aš nukirsta, pati tai padariau,
Tačiau pas mane tai sugrįš,
O tu, kaip lašas, kurio net nemačiau,
Į balą krisi kaip nupeštas gaidys.

Ant savęs neturiu gražiausio,
Bet tai sugrįš... aš garantuoju,
Tačiau džiaugiuosi, netekau baisiausio,
Prieš apgavystes protestuoju!