Kraujo koridos

Virš visko ir nieko išnyra be formos
Be tūrio
Minčių eskadronai
Gyvybėj įkalintas kraujas
Įkalintas kraujas mažybinėj astrosekundėj
Ir laiko šešėlis išlankstantis burę metalo
Erdvėlaivio jungui
O gal kapitonui
Gal žuviai

Taip nakčiai susikaupia pyktis
Į balso dėžutę
Ramiai užsidaro prieš miegą
Mažytės ląstelės
O kojas įmerkus į užtvanką drumzlino
Laiko
Jausmų matadorė toliau sau jaukinasi
Mirtį

Mažais gabalėliais iš kepalo duonos
Agotos
Ramiai pamaitina ji
Kaimenę jaučių skeletų
Virš kregždžių šešėlių virš oro aukštų
Teletiltų

Kad kraujas sugrįžtų atgal į pakirdusią
Bandą
Dangaus surogatą raudoną sapnuojant
Koridą
Kad jaučių fosilijos pieną krūty
Išganytų

Įbristų į tekančią upę
Irklais
Užrakinamą nakčiai