stogas

Užlipau vieną dieną ant stogo. Stogas buvo apsnigtas. Sniegas buvo baltas. Baltą lapą turėjau rankoje. Ranka buvo sušalusi, nes buvo be pirštinės. Pirštinė liko namie. Namo dabar visai nenorėjau. Nenorėjau ir šilumos. Šilumos man nereikėjo. Nereikėjo ir tušinuko, nors turėjau lapą. Lapą panaudojau lėktuvėlio gamybai. Gamyba pirmą kartą buvo sėkminga. Sėkmingai paleidau lėktuvelį ir žiurėjau. Žiūrėjau, kaip jis leidosi į žiemą. Žiema atėjo per vėlai. Per vėlai ir jis taip maloniai pasielgė. Pasielgė kaip pasielgė, dabar laukiam kito. Kitas ateis, laukiam su baime. Baimė yra gerai, kai ji nepaniška. Nepaniška savo baimės nepavadinčiau. Nepavadinčiau ir apelsino bananu. Bananai skaniausi mano vaisiai. Vaisius valgyti sveika. Sveika ir juoktis. Juoktis jis mane priverčia kaip reikiant. Reikiant būnu rimta. Rimta norėčiau būti dažniau. Dažniau, bet tai neįmanoma. Neįmanoma, nes viskas per daug juokinga. Juokinga žiurėti į lėktuvėlį, kuris leidžiasi į žiemą, kurio aš daugiau nepamatysiu. Nepamatysiu jau daug dalykų. Dalykais tais ne visada pasimėgauju. Pasimėgauti reiktų, nes daugiau tokiomis pat akimis į juos nežiūrėsiu.


nuo stogo nulipau, tik jau visai kitokia, nei užlipau.


ačiū už kantrybę