Esi gėrybinis auglys, navikas,
išpjautas, neataugantis iš naujo.
Manęs išsižada plaukai – aš plikas,
brandus ištarti, jog nepažinau jo –
lyg uoga neprisirpusio, dar žalio,
svaiginančio vijoklinio jutimo.
Man knygos gali būti be viršelio,
o tu visa inkšti iš pasiutimo,
nes turinys – tik krešantis rubinas,
kurs viduje, o ne paviršiuj tviska.
Pliušinį žaislą sėdi apkabinus,
jauties lyg būtum apkabinus viską,
bet iš tiesų pati esi pliušinė,
tik tavo protas to dar nesupranta –
tiesiog ne tu mana svajonių džinė –
aš išplaukiu, o tu lieki ant kranto.
krešantis rubinas - super. Viršus. Pats kūrinys ypatingai geras. Gal vienas iš tavo geriausių( mano anam apetitui...) Labai noriu tave pasveikint su sėkme. Tikras menas.
Pliušinį žaislą sėdi apkabinus,
jauties lyg būtum apkabinus viską, na nepyk, bet šita vieta tokia, na kaip tų naujokų, kurių čia dabar apstu ir kurie buriasi į kastas įvairias ir pasivadina "nubraukime ašarą - kovokim prieš kuolus rašyke" ;D
3
:)Vaje, Pulsas, maniau, kad jis jau seniausiai numiręs:DDD
niu aišku čia buvo pokštas, o eilius mane kažkodėl prajuokino, smagus toks, gerai nuteikiantis, tik ankstesnė forma man geriau patikdavo:))