***

kažkoks psichas
naktį išvartė žydų kapus
kraujuoja davatkos akys
ji šaukiasi Dievo bausmės
o aš tyliai pro šalį einu
ir šypseną saujoj slepiu
laukais nuvirpa juokas
už parankės mirtį vedu
baltom drobulėm krenta
žemėn nuvytę žiedai
tai mano vestuvės
taip lauktos ilgai