Tuoj kris lietus...
Aukštai ten šokinės ant lapų
Ant spindulių, kur šviečia iš tylių
Atodūsių bevardžių laiko tako
Tuoj kris lietus...
Į tavo tolumų padangę
Ant pievų geltonų plaukų
Ant žodžiais palytėtų rankų
Tuoj kris lietus...
Iš nebūties į saulės tylą
Alvų šypsantys žiedai
Vėl gelmėse lėtai prabyla
Tuoj kris lietus...
Ant dar nepasiektojo kranto
Ant lapų knygos atverstų
Ir nuo akių kurios prie lango
Tuoj kris lietus...
2007 m. vasaris 5 d.