Ar leidau išeit?
Ne?
Tai krisk ten kur liepiau
Ir nebesitaškyk nuodais
Ar nepastebi kad esi bažnyčioje?
Ne?
Kodėl turiu visuomet tave mokint?
Tylos. Melo. Atgailos.
Ar Tu ir vėl manęs nebemyli?
Ne?
Tai kodėl nenuleidi akių nuo durų?
Juk per tas duris ateina meilė!
Gaila, kad Tu to nesupranti...
Supranti?
Tai kodėl vistiek mane kankini nupigusiais žodžiais:
„Myliu“?
Tik nesigink, kad aš vėl kalta dėl Tavo nesupratingumo...
Kodėl aš dar su Tavimi kalbu?
Juk atėjau Tavęs palikti prie altoriaus...
Aš kalė?
Ne?
Dabar gali eiti...