Rašyk
Eilės (74627)
Fantastika (2213)
Esė (1505)
Proza (10556)
Vaikams (2526)
Slam (50)
English (1137)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šunelio inkšimą užgožė įsakmus močiutės balsas:

-        Eik valgyti blynų!

Įsliūkinau į virtuvę. Paėmiau gėlėtą lėkštę, įsidėjau penkis blynus, užpyliau juos raudonųjų serbentų uogiene, ir atsisėdau už stalo.

-        Kas yra? Ko toks markatnas? Nesergi? - kišdama prie kaktos taukuotą ranką paklausė močiutė.

-        Ne, ne... nesergu... – numykiau .

-        Tai kas? Blynai prasti?

-        Ne, močiute, viskas gerai... aš... aš truputį galvoju...

-        Galvoooju. - pamėgdžiodama nutęsė močiutė ir ėmėsi viryklės valymo darbų.

Pasisukau į langą. Pro išsiblaškiusius serbentų ir agrastų krūmus jo beveik nesimatė, bet pakankamai aiškiai girdėjosi tas keistas, nei perdėm graudus, nei perdėm prašantis inkštimas.

Pasigirdo smulkūs, bet valingi žingsneliai. Grįžo mama. Peržengusi slenkstį plačiai išsišiepė:

-        Nu, sveiki draugai! Ką čia darot? - pamačiusi ant stalo didžiulę lėkštę blynų. – Aaaa... . Močiutė vėl blynų prikepė. Jėzus Marija, tešlos kad pridrabstyta...

-        Tuoj tuoj, išvalysiu. - suburbuliavo močiutė.

-        Gerai, gerai, gali nevalyt, vis tiek man paskui viską iš naujo reiks perdaryt.

Močiutė numojo ranka .

Mama įsimetė į lėkštę porą blynų, atsisėdo priešais, pakabino iš mano lėkštės šaukštelį uogienės, uždrėbė ant blyno ir atsikando. Pažvelgiau į ją. Tada pro langą į išsiblaškiusius serbentų ir agrastų krūmus, tada-  vėl į ją, kai jau ruošiausi vėl suktis lango pusėn, mama sukluso ir paklausė:

-        Ko gi čia tas šuva taip cypia?

Tada supratau, kad išties padariau kažką negero ir neleistino.

-        Va va va, žiūrėk, kasosi kažkaip keistai. - pasisukiojusi ir radusi plyšį agrastų krūme pro kurį matėsi šunelis, tarė mama. - Kas čia jam darosi dabar?

Ji klausiamai pažvelgė į mane. Pajutau kaip veidas užkaito, o širdis ėmė plakti kaip pašėlusi. Nenuleisdama nuo manęs akių, mama numetė į lėkštę pusiau nuvalgytą blyną ir išėjo laukan. Pasukau galvą lango pusėn. Serbentų ir agrastų krūmų viršūnėmis kaip grėsmingas mukranas slinko neramus mamos profilis. Ji sustojo, abejomis rankomis užsiėmė burną ir pasilenkė. Tyla. Mirtina serbentų ir agrastų pauzė, o po jos jau... ne, ne viskas, o ir vėl mamos profilis, tiksliau jau nebe profilis, o tiesus, frontalus žvilgsnis, kuriame, net nebaigus jokių psichologijos mokslų, buvo galima išskaityti:

-        Ką tu padarei?

Pajutau, kad dabar įvyks kažkas itin nemalonaus. Lydima mano žvilgsnio, mama pajudėjo namų link. Kai ji prapuolė už priemenės kampo, nurijau tirštą seilių gniutulą ir visu kūnu pasisukau į pravirų laukujų durų pusę.

-        Tai ką padarei? – mirtinai šaltu balsu stovėdama tarpdury paklausė mama. - Ką tu, bliade, padarei?

-        Nežinau. - atsakiau sutrikęs.

-        Tu žinai kokį skausmą šuniui padarei?! Ar tu suvoki kokį skausmą padarei?! - tėkšdama į stalą metalinį užuolaidų segtuką suriko mama. Krūptelėjau. – Ar tu žinai koks čia skausmas?! Ar suvoki…kai šuniui… gyvam daiktui, kai įsegi koks tai skausmas?!

-        Kas čia darosi?! – vištiškai sukudakavo močiutė. – Ko taip rėkiat?!

-        Va! – iš pastalės pakėlusi užuolaidų segtuką parodė mama. – Šitą brudą šuniui į ausį įsegė! Jei ne aš, tai turbūt būtų išdurnėjęs nuo skausmo.

-        Šitą?

-        Nu! Sadistas. Prisižiūri šitų prakeiktų filmų kur mušasi ir vieni kitus pjauna, paskui pats kaip gyvulys pasidaro...

-        Tai gal nenorėjo. - pertraukė močiutė.

-        Aha. Laba diena. Nenorėjo. Segtukai nenorom nesisagsto. Čia specialiai... kaip koks išsigimėlis...

Nežinodamas ką daryti ir kaip save pateisinti, ėmiau valgyti blynus.

-        Ach tu dar valgai? Išbadėjęs? Visai širdies neturi, cholera!

Ir tada, mama paėmė ir įsegė metalinį užuolaidų segtuką man į ausį.

Suspigau nesavu balsu.

-        Jėzus Marija! - pasibaisėjo močiutė. – Ką jūs darot?!

-        Matai kaip skauda! Kaip rėki! O tai šuniui kaip, ką? Kaip šuniui? - pagiežingai iškošė mama ir pačiupusi mane už alkūnės išsegė metalinę pabaisą.

Buvau apimtas įniršio. Griebiau nuo stalo blynus ir ėmiau mėtyti į mamą.

-        Nekenčiu!!! Nekenčiu!!!

-        Dar čia papsichuok, tai tėvui viską pasakysiu. Vat nušvantalys gerai su diržu, nebereikės apie visokias sadistines bliadstvas galvot.

Blynai baigėsi. Griebiau metalinį dubenį

-        Nu nu nu! Tik pabandyk. - Kiek sutriko mama.

Sustojau. Pažvelgiau jai į akis ir iš visų jėgų plojau dubenį į grindinį.

-        Kai užaugsiu, aš tau atkeršysiu. – pagrasinau motinai taukuotu pirštu.

-        O, dar pašnekėk čia tokias nesąmones…pažiūrėsim kaip bus kai numirsiu, kaip tu tada, sadiste, keršysi…

-        Aš tau atkeršysiu. Pamatysi.

-        Nebesibarkit susimildami. - susiėmusi rankomis galvą sriūbavo močiutė.

-        O tu nesikišk! – rėžiau jai įniršęs ir išsliūkinau laukan.

Kieme tarp dulkių, nugraužtų kaulų ir išmatų, nerūpestingai grandinę žvangino uždusęs šunėkas. Pamatęs mane ėmė nuolankiai vizginti uodegą ir voliotis. Priėjau. Atsukau ašarotas akis lango pusėn. Nors per serbentus ir agrastus jos nemačiau, bet gerai žinojau, jog mama tikrai mane stebi. Nusivaliau ašaras ir spyriau šuneliui šonan, tas inkšdamas nuskuodė būdon. Vėl pasisukau į lango pusę ir grėsmingai nukreipiau taukuotą pirštą mintyse kartodamas:

-        Aš tau atkeršysiu.



Po pusantrų metų mama susirgo ir mirė. Kai grįžinėjome iš kapinaičių, močiutė tarė:

-        Niekada negalima linkėti blogo artimam savo, nes visi žodžiai Dievui ausin eina.

-        Visi? - pasitikslinau tyliai.

-        Visi. Pameni tada, kai iškrėtei tą pokštą su užuolaidų segtuku, pagrasinai mamai kerštu. Dievas išgirdo tuos žodžius ir aplenkė tave.

-        Bet aš maniau, kad Dievas geras.

-        Dievas visagalis ir jo valia beribė. Jis apsaugojo tave nuo tavo paties blogio.

-        Apsaugojo?

-        Taip. Atkeršydamas vietoj tavęs, jis apsaugojo tave nuo mirtinos nuodėmės.

Pajutęs drėgmę akyse ir aitrą nosyje nuleidau galvą.

-        Bet močiute, aš vis tiek jaučiuosi kažkoks kaltas.

-        Ir jausiesi taip iki gyvenimo galo.

-        O Dievas?

-        Ką Dievas?

-        Jis kaltu nesijaučia?

-        Cha! Aš gi sakiau, jo valia beribė.

-        Beribė…



Kitą dieną po laidotuvių, nuo savo kambario sienos nukabinau nukryžiuotąjį, ir jo vieton pritvirtinau savo ranka pieštą juodai baltą peliuką su raudonomis trumpikėmis. Pamačiusi tai močiutė mane, žinoma, išplūdo, ir grąžino viską į savo vietas, tačiu kitą dieną šalia juodai balto peliuko, jau puikavosi ančiukas vilkys mėlyną jūreivišką kostiumą ir išstypęs šuo pailgą makaulę pridengęs apdriskusia skrybėle. Močiutė nuleido rankas. Prieš grįždama į virtuvę, atsainiai, išvargusiu balsų paklausė:

-        Kodėl šitaip elgiesi?

-        Tai kerštas.

-        Kam?

-        Jam. - kilstelėjau pirštą į viršų.

Močiutė susikeikė.



Dabar, pasitikdamas savo gyvenimo saulėlydį, padaręs stulbinančią animatoriaus karjerą, esu ramus. Ne todėl, kad keršto planas būtų pavykęs, pasiekęs kulminaciją, tai galbūt net nėra įmanoma, tačiau dabar tvirtai žinau, jog po savęs palieku galingą peliukų, ančiukų, šuniukų, burundukų armiją, kurie tęs sienų iškryžinimo misiją.





                                                            Visada jūsų    Walt’as Disney’us
2007-02-04 12:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 25 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-10-09 20:54
kondensofkė
blemba blemba blemba tu dievas kaip kažin ką
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-06-24 16:53
Morta
Stipriai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-30 22:07
59 Kilogramai
žiaurus :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-10 12:03
Vagabundas
Viskas zjbs, bet Walt'as..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-04-09 21:31
Darius 30
Liuks, puikus kūrinys. Gera skaityti tokius darbus. 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-13 19:49
L0KI
Nepatiko. Nezinau kodel.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-10 13:46
Asilogalva
4
Kažkaip toj įžangoj, kai mama metė blyną, tai nejučia prisiminiau "Kliudžiau" ir "Brisiaus galą";)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-09 01:29
klimbingupthewalls
viskas čia gerai. netgi W.D. misija su šuo iškryžminimu bent man atrodo aiški. 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-08 12:39
Apsisnigau
P.S. Paduok dar prozos, Oswaldai. :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-08 12:38
Apsisnigau
O man pati idėja apie Disnėjaus vaikystę - super! Tik vat jis pats ryškiai nedera prie blynų, serbentų uogienių ir viso vaizdelio, nes, kaip sako ir kiti,- per toli.
Gal, parankiojus amerikietiškų vaikysčių detalių ir blynų valgymą pakeitus scenele su kitokiu maistu, viskas natūraliau suskambėtų. O idėja ir stiliukas labai patiko. (Gal tik "iškryžinimas" - pernelyg perversiška :))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-07 23:31
KatinasBazilijus
eiktusau disnejau- pradzia ir destymas sukrete iki paciu plauku saknu, bet pabaiga biski ikisho i duobe. pabaiga galetu buti ispudingesne, daugiau spec efektu, na nesakau kad blogai- sakau kaip man butu patike. anyway rasau nedvejodamas 5, nes tikrai verta ir gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-06 20:14
Papa Lee mato savy nepakartojamą ledi Nosferatu
tai gi va ... walt'ai, waltai'ai, kodėl man vaikystėj kaimo bakūžę iškraipei savo cartoonais ir cartoonkėm...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-06 16:23
ir kiti
matai, jobnutas woltas per toli. reikėjo kokį bereznicką įanimuot. ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-06 09:13
Sierka
O.Balzakas sako, kad kūrinys ir kūrėjo jausmai - tamprūs.
Nebūk žeurus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-05 20:02
kuprius
patiko man.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-05 17:24
Fatal Error
Toks priverciantis susimastyti kurinelis.
Na pabaiga kiek netiketa su tuo Disney. Drasu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-04 23:20
Papa Lee mato savy nepakartojamą ledi Nosferatu
nu jo, greichiausiai busiu puse darbo sushikes su tuo jobnutu walt,u.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-04 23:15
Labanaktis
Jo. su tuo walt'u kažkaip nepasisekė. 4.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-04 17:54
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
nu kol nepaaiškėjo, kad čia apie w. disnėjų atseit tai visai patiko. tik mamos portretas ryškiai perdrastiškas. nu bet nechylai taip visai. ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-02-04 17:40
Nedrugeliai
man nepatiko
apie tą šunį kaip modernus, bet prastas "Kliudžiau" variantas, tik kad vietoj kačiuko čia šuo.
Iškryžinimas dar pakenčiamai sugalvota, bet irgi nelabai.
Stilius mokyklinio rašinėlio, prisotinto turinčiais tekstą 'pagyvinti' apibūdinimais, tokiais kaip 'išsiblaškę serbentų ir agrastų krūmai'
2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 23]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą