No yuos vuois! Pasakė ji, sukiodama
Prasmingiausią ir smailiausią
Vėstančio kūno atšaką prie smilkinio.
Ką mes į tai? No mest ton pateít.
Tai buvo lemti žodžiai, - nuo ryto
Mokausi prancūzų. Rimtai.
Kai nesuskalbi su praeiviais
a seconté le pontois ié
[a sekonte lepontiu y]
Tik pasidžiaugi multikultūra.
Klaipėdos paveldas, vis dėlto.
Inteligentiškos odos prancūzaitė.
Nice avalinė ir rūbas,
Vos dengiantis jos nuogastį
Trim juostelėm per kūną.
Kai nesusikalbi. Tik šypsojau.
Tačiau grįžti namuosna. Ir vėl.
Pries yourat. Naqteis. Jeimat!
Kai nesusikalbi su namie gulinčiais.
Kai matai sukamuosius judesius.
Kai pakelti balso dažniai
alors, mon petit vouyou
Graužiasi iki kaulų esmybės.
Pajutau giliausią provincialumą
Ir nepragydus trim gaidžiam
Gathaspa. Melichior. Bithisarea
Beldžiausi į vietos mokytojos duris.
Tuomet spėjau pasiguosti. Pavirkaut.
Visi aplink apšviesti. Apšvitinti.
Globalizacijos ir pasaulio pilietybių.
O man likdavę tik barzdukę pašiot.
Pasimokom pransūsiškai, mesdames?
Pasimokom, sako, ne kitaip. Mokomės
Prie jūros. Naktį. Žiemą.