Visi, kurie buvo, išeina
Ir užpučia savo žvakę,
Tamsoje girdžiu
Tylius žodžius,
Man sako, kad net
Ir šunys verkia
Prieš artimo mirtį...
Kas žino, ar verksi tu?
Nužudau kylančią neviltį
Šlykščiu juoku –
Ant sienos užrašas:
Jam lemta sudegt...
Basomis kojomis glostau
Žioruojančią anglį –
Toks mano kelias per
Neapykantą blizgančią
Dalgio ašmenimis,
Kaip ir tavo šaltos
Plieninės akys, kurias
Aš be proto myliu...
Negi jau baigėsi vasara?
Ne, aš tuo netikiu...
Tik bijau pažvelgti pro langą, -
Ten vėjyje plazda juodos vėliavos,
Ant kiekvienos iš jų –
Mano vardas...