Rytas

Aš bandau atplėšt akis
Bet jos tokios sunkios.
Vis girdžiu savas mintis,
Kurios tartum kulkos.

Tartum strėlės iš lankų,
Kardai lyg kareivių,
Lenda tūkstančiai minčių.
Mintys-iš praeivių.

Aš bandau iš lovos keltis,
Bet atgal krentu.
Vėl kažkas pradėjo belstis,
Kad nenubundu.

Paima kažkas už rankos,
Tempia į save,
Kojos darosi nerangios,
Vėl nykstu sapne.

Man nubust padėki,
Man atmerk akis,
Pastangų, nebegailėki,
Nuramink mintis.

Mintys tartum vėjas,
Sukasi ratu,
Bet kam nors atėjus,
Virs lietaus lašu.

Atsimerkt padėjo
Man lietaus lašai,
Jie kažkur skubėjo.
Kur? Gal tu žinai?