taip kartais pakylame oriai
kaip kyla kaitra nuo anglių
ir pildosi svajos ir norai
tik vis per vėlai nelaiku
taip kartais panyram į sapną
ir metai pavirsta sapnu
nuo medžių nukrenta lapai
į lapą žodžiai eilių
pilki mes akmenys gatvių
nematantys nieko daugiau
surėmę kaktą į kaktą
sušilę šąlantys jau