Imk juodą purvą ir padaryk man baltą angelą,
Nerimastingo vakaro dangaus prigėrusį.
Giliai jo širdyje įbesk auksinį fakelą,
Užmesk jausmų šydu ir taip palik nustėrusį.
Tik akys lieka, gilus atodūsis ir ilgesys vaikystės.
E, nuplasnojo angelas. Sparnai jo sukarpyti.