girtos ne-eilės

Užmirštas rytas
krebžda
dėdės
Šalčio kišenėj.
Spurda lyg mažas
paukštytis-
strazdas,
ar balandis giesmininkas-
toks pilkas
ir gal šiek tiek
medinis.
Darniai,
lyg mūšio lauke
žygiuoja pievos
ir skruzdės prakeiktos.
O rytas
užbūrė ugnį.
Giedančią maršą
Nepalui
ir gal dar truputį-
akmeninių durų staktai.
Vėlės ir sapnai
purpurinės nakties
išnyksta rudenio rūmuos.
Alsuos, ledinis rytas
alsuos,
pakvaišusiu
apvaliojo stalo
poeto
minčių veržlumu.
O apelsinmedis žydės
tik tau,
o mano Naktie.