*

Gyvenimas- tai teatras.
Marionetės mes visi:
Mūs kostiumai puošnūs,
Tviskantys, nauji...
Keičiame mes kaukes
Vieną po kitos
Ir negrįžtam niekad,
Niekad atgalios...

Spindi šypsena,
O štai ir ašara sužibo.
Meilė ir pagieža -
Rankom susikibo..
Nunespėsi niekad
Kaip lėlė reaguos -
Viską lemia mostas
Lėlininko rankos.

Scena - namai mums:
Užkulisuose sielas saugom.
Krištolo akis užmerkiam
Ir kartu su uždanga,
Porcelianines rankas nuleidžiam.
Nutyla klegesys
Ir su giliu atodūsiu,
Nuo akrilu dažytų lūpų
Pranyksta ir šypsnys...

Pasibaigė spektaklis,
Štai likom su savim.
Bet kaip tą paskutinę kaukę,
Veidu vadinamą, nusiimt?..