Sudegins raganas - bus bėda

Aš pasvėriau ant sidabrinių svarstyklių jį. Iš pradžių galvojau, kad galbūt nederėtų šitaip begėdiškai elgtis, tačiau po maždaug trijų minučių nusprendžiau, jog man tai priklauso. Visiškai ne dėl to, kad priklausytų lyg, priklausė spirti jam tarp kojų, o dėl to, kad priklauso, nes man taip patinka. Visada patiko. Ir patinka erzinti suputojusias niekų pilnas balas, kurios man aiškina, kaip ir ką sakyti, o poto jas dar ir nuo laiptų nustumti.
Aš visur matau žalią žolę. Matau ta seną moteriškę apie kurią pasakojau, o kaip ir žadėjau, vieną kartą pasistengiau pamatyti ir vapsvas fašistes. Tik neklauskit manęs. Tiesa, kartą miegodama vienuolyne girdėjau kinivarpą graužiančią sieną tarp manęs ir vienuolio. Aišku aš pagalvojau kažką, tačiau užtildžiau savo galvojimą ir miegojau toliau. Kitą naktį, viskas kartojos ir po savaitės išvydau mažą skylutę medinėje sienoje.
Man patinka begėdiškai elgtis ir manau, jog tai man, kaip žmogui priklauso. Aš pasistengsiu geriau elgtis. Nusprendžiau paguldyti jį į lovą su lenkaite ir rusaite ir pažiurėti kas iš to išeis.
Nukrypau nuo temos... Gana tiksliai. Aš jį pasvėriau.