Karamelija

Jos vardas Karamelija,
ji visada taip šlykščiai saldi.
Ateina nekviesta,
o paskui nespeji pastebėt,
kaip įlenda krūtinėn,
išsiplečia,
užvaldo visą.
Bandai sukaupt jėgas,
pasipriešint,
bet nepavyksta.
Tada eini miegot,
bet nemiga kankina
ir šleikštulys.

Praeina kelios dienos
ir tu vis ieškai vėjų,
išvėdinti galinčių.
Randi, apkabini.
O jie paglosto tavo veidą
ir nuskrieja.

Kiek pasivaiksčiojęs ir vėl,
kiek tolėliau,
pamatai
tą pačią, rusvą Karameliją.