Liepsna, skanaujanti trobą,
keikiama už žiaurumą. Bet ar
ne ji tave paguodžia per speigą?
Klevai, išsipustę raudonai,
keikiami kaip dabitos. O ar ne tu
jiems kraują pavasarį leidai?
Upė, ištvinus pavasarį,
keikiama už šaltumą. Bet
ar ji nenešė ledo?
Kirmėlė, gelsva ar žalia,
keikiama už šlykštumą. Bet
ar mums šlykštūs drugeliai?