Pilna galva visokio šlamšto
ir tuo pačiu taip tuščia...
Širdy daugiau nė skausmas nesilanko,
nors ji vis laukia, tuksi...
Akims vaizdai aplinkui nusibodo
ir ausys nebegirdi nieko.
Dar vienas lašas samagono nuodo
ir kris kaip lapas tarp lavonų mano siela.