Rašyk
Eilės (77296)
Fantastika (2264)
Esė (1538)
Proza (10807)
Vaikams (2639)
Slam (65)
English (1199)
Po polsku (333)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš dažnai keliauju per dykumą. Tą ar kitą. Visos smiltys man vienodos. Visos saulės. Paukščiai, klykiantys ten, kur pradeda augti sausa dygi žolė. Užeigos. Aš senas ir tylus dykumos vyras. Mano veidas sodriai įdegęs ir nykus kaip smėlis. Aš senai nebežinau, kas yra karštis. Kišenėje sužvanga monetos – nedaug – tik atsigerti. Keliu stiklinę prie lūpų. Žiūriu į moterį prie lango – baltais kaip sniegas plaukais. Lygia oda. Ji atsigręžia – ji laukia. Tokie žvilgsniai – kiek jų pakraščiuose, kiek jų…šypsausi.
- Bus audra? – klausia Chuanas, imdamas šluostyti dar vieną stiklinę.
Trūkteliu pečiais.
- Galbūt.
- Tuomet užkalčiau langą.
Mosteliu ranka. Niekai. Jeigu audra bus – užvers sulig stogu. Chuanas daug žino apie monetas. Apie smėlį – nieko. Sėslūs, jie mane erzina. Paprašau dar stiklinės. Paskui paklausiu apie moterį.
- Nepamenu, - sako Chuanas, - Nepamenu, kiek. Šluoja ir laukia.
- Smėlį?
- Smėlį.
Nusikvatoju. Užeigoj nuaidi. Po to stoja tokia tyla, jog suprantu, kad čia retai juokiasi. Kiti du vyrai susižvalgo ir vėl nuleidžia akis į stiklines. Moteris pina plaukus į ilgą baltą kasą. Tik dabar pamatau, kokie jie ilgi. Virve nutįsta iki pat grindų.
- Paukščiai seniai dingo, - nerimauja Chuanas - Tikrai bus audra.
Sėslūs. Apverčiu rankose stiklinę ir trinkteliu į stalą. Visos audros yra vienodos. Arba paskutinės. Deduosi kepurę – ji uždengia akis. Nekenčiu, kai jose smėlis. Spaudžiu ranką Chuanui. Dar pažiūriu į moterį.
- Taip. Plaukai buvo juodi. – atsako Chuanas.
Tyliai užveriu duris. Ir žengiu į priekį – tiesiai į dykumą. Minu taką – po akimirkos jį užneš – tik dėl to juk ir einu. Nusišypsau pats sau.

Kai vakare pradeda pustyti – sukti ir kelti smėlį į akis, suprantu, kad Chuanas buvo teisus. Bet aš jau toli nuo pakraščio. Nesistengiu priešintis lekiančiom smiltim – aš per daug senas ir tylus dykumos vyras. Nusiimu kepurę ir prisėdu. Prigulu. Jaučiu, kaip dengiuosi lengva plėve. Užsimerkiu – ir keista – per visas dykumas to nepatyriau: lyg paveiksle ar lange už išsausėjusių savo vokų matau moterį. Tą ar kitą – ji be veido. Baltais kaip sniegas plaukais. Ir staiga pasidaro baisiai šalta.
2007-01-04 16:56
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-03-09 11:58
Darius 30
Puikus, efektinga pabaiga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-16 14:20
Apsigalvojau
"Šluoja ir laukia." Aha, gerai. Ir visas tekstas toks....sausas sausas. Bet skaitant, smėlio akyse nėra. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-11 22:38
abcdefgh
išgyventa
taip tikra
gyva tiesiog
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-10 18:01
shoku
nori mesos - eik i miska, MERGIOTE.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-09 16:46
pieva yra Jeržio
Noriu mėsos. Žinau, kad taip sugrius dykuma, bet vis tiek noriu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-07 16:30
roco alu
shoku prozą pavadinčiau [i]momento literatūra[i/]. momentas po momento, galbūt tiksliau, akimirka po akimirkos: vaizdo, žodžio, sakinio, kaip mirtininkas vis gaudau kaip orą, apie paskutinį atodusį galvodamas kaip apie paskutinį.
pavojinga taip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-04 20:32
Si bilė Sibire
Aš dažnai keliauju per dykumą. Tą ar kitą. Visos smiltys man vienodos. Visos saulės. Paukščiai, klykiantys ten, kur pradeda augti sausa dygi žolė. Užeigos. Aš senas ir tylus dykumos vyras. Mano veidas sodriai įdegęs ir nykus kaip smėlis. Aš senai nebežinau, kas yra karštis. Kišenėje sužvanga monetos – nedaug – tik atsigerti. Keliu stiklinę prie lūpų. Žiūriu į moterį prie lango – baltais kaip sniegas plaukais. Lygia oda. Ji atsigręžia – ji laukia. Tokie žvilgsniai – kiek jų pakraščiuose, kiek jų…šypsausi.

Skaidriau, skaidru.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-04 18:31
Legolas
Stilius, velniškai malonus stilius. Nuo pradžių iki galo, jokių susvyravimų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-04 18:23
shviesiai
valiūkė : kadangi dykumose nelyja ten nera debesu. todel ta vietove negailiestingai plieskia saule. tuo paciu vakare, nesant debesu zeme neuzlaiko silumos. nakty , kad ir kokia karashta buvus diena, temperatura daznai buna minusine.
as nemanau kad cia buvo apie oro temperatura. ta eilute.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-04 18:17
valiūkė and gauja
patiko tekstas. tik sakinys: "ir staiga pasidaro baisiai šalta" - sukėlė daug klausimų. nebent  nuo 2007 dykumose snigti pradėjo? ar čia vyras nuo savo numirusio kūno sušalo? ar tiesiog dykumos smėlis per audras atvėsta? teatleidžia autorius už tokius klausimus, šiandien aš labai priekabi... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-04 18:17
plast_
ajajai kaip man patiko
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-01-04 18:12
ir kiti
visą tekstą trūko senio. ir štai jis išnyra pabaigoje. dabar ramu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą