Girtas nevairuok !

Paragaukime cukrų, migdolus bei rūgštųjį lietų
Pramanytam griaustiny lai spanguolės butely riejas
Mes dar turim po taurę, po nemigos kartųjį stiklą
Ir rodyklę nakties, glazūruotą nugirdytą fėją.

Naktį skaudančią, meistriškai draskomą  gausmo
Žmogų geidžiantį – linkintį skuduru laimės
Dar religijas, antkaklį, lopytas pėdkelnes, šunį
Laiko juostas ir deglą prašmatnų virėjos.

Žiebtuvėliu uždegsim traumuojančią viską petardą
O savęs neišgydysim, kopėčiom lipsim į nieką
Gal kas liksim be kojų, kas gausim į papilvę vaiką
Čia naujieji šnopavo, čia rytas namolio šlubuoja.