Spekuliuoji net garsą, sirenas laikaisi po gaubtu
O tarp plaštakų spaudi baimingą kudlotą vienuolę
Jos plaukuos net erdvėlaivių nuolaužos kimba
Tik tavernoj šiąnakt mums pritrūks ne alaus, o bokalų.
Mums pritrūks gan slidaus pakilimo iš taško į vietą
Pakilimo takai sudėvės ne asfaltą, bet žmones
Neberasime šykštūs kaip žydai kur kas pasidėta
Nedaigosim savęs, nes šlakų ant šlaunų nepakuojam.
Įtarimas dar kyla ir verčias per greipfrutų saują
Toj krūvelėj ne vaisius ant pagalvės glitūs kauliukai
Iš bedančio likimo atėmus aptemusias sabalu lūpas
Sudėliotume šventę, šventumą ryškiais šratinukais.