Nelaukiama

Tyli durim privertas žvilgsnis:
        laukti? nelaukti?
Tavo žvilgsnio nelaisvėj įkalintas,
        lūpų
        ugny gyvenu...
Gūdu, nejauku čia ir šalta.
      O - rodos -
      reikėjo nedaug tiek -
vien šypsnio trapaus
      iš užsimiršimu
      pažymėtų dienų...

Blaškysis, ieškodamos išraiškos,
      nykios ir padrikos
      mintys,
kai vėl nežadėjus ateisi,
      ir pilnatys tavo akių
      patekės -
kuo apglėbsiu tave -
      mano rankos
      kalte surakintos! -
o žodžių -
      paguodai nei priesaikai -
      jau nereikės?  - - - - - - -