Baltų Dievai baudžia apsikrikštijusius lietuvius

1992 metų Kalėdos


Pusnynai nebaltuos,
tik lips prie kojų molis,
nebus žirgų, nei rogių su varpeliais,
ir piktas šaltas metgalio vanduo
plaks veidus mums ir išmaurotą kelią.

Lyg veidrodin balon
mėnulis žvelgs liūdnai
taip moka vien tikrasis Dievas,
visų bažnyčių tarpduriuos apaštalai
loš kortomis iš mūsų sielų.

Ne mums tas Kristus, kur užgims,
ir Juozapas ne mūsų brolis,
toli žvaigždė Betliejaus, ji kitiems,
vanduo į veidus ir po kojom molis,
kol neišmoksim laukti skelbiančių ženklų,
kad devynragis elnias atabėga -
atsikartojimo viltis ant jo ragų
ir lyg šviesa ano pasaulio - sniegas.