į kalnus

mano kambario sienom mirksi voras
jo liaunos blakstienos
o tu pasikoręs.

tavo kojos beveik liečia žemę
deja, per mažą ūgį tau dievas davė.

į tavo vyzdį įsipainiojo musė
sparneliai nutraukti
mums laikas pabust.

mano kūną išvagojo upės
jų žiotys - tavo pirštų galiukai.
šaltas vanduo pravirkdė džiūstančius delnus
įsipynė plaukai palaidi į meldus

žinau, pasitikt saulės keliausim į kalnus..