Fragmentai (***)

*
Tiek tos duonos karčia pluta
ir vandens iš samanoto šulinio.
Prie stalo – tik aš, ant jo – tik dubuo,
dubenyje – tik oras. Kartus kaip pluta,
šaltas it šulinio vandenys. Įsivaizduoju.

**
Ant suoliuko iš klevo sijų
sėdi vyras iš kūno ir kraujo,
po kepure ir virš batų –
be marškos, kaip moteris nakčiai nuogas.
Be balso. Už jį kalba apvaizda.

***
Vis trypia ir trypčioja –
lauke jaudulys ar nelauktas laukimas
basomis aižo aštriabriaunį perlą,
tamsų, beveik juodą, nederantį
su drėgnu žolės daigu ir rytmečiu.

Perlas dubenyje, ant klevų suoliuko.