Svetimais keliais patraukus

Mamos nuglostytos kojinės išdilę
ir nykščiai reikalauja
bent spindulio ar gramo oro.

Arabų kilimai – jų moterų darbas.
Ne nuo klimato suskirdę Jų rankos
ir sausos ne nuo gūsiais pustomo smėlio –
plonas siūlas sugeria drėgmę,
kuria žymios grindų paklodės.

Į rytus nuo Egipto –
žema mindžioti kojomis,
ką moterys per naktis kūrė.

Gimto arimo kvapu pritvinkę kaliošai –
prie durų, kuriam laikui svetimi.

Ten vidų ir lauką skiria tik skraistės.
Šilkinės. Arabių naktų vaisius.
Už auliuko – Pietvakarių Azija.

Parnešiu ir tau Azijos riekę, mama.
Čia prigyja tik lietuviškos moterys.