atgimk apgamu virš meilužės krūties spenelio,
kai rytoj, per pietus, mano įrankis –
sidabrinis su platinos pakraščiukais –
iščiulps tavo venų šilumą.
Turėk tai galvoje.
- Šašu?
- Ne šašu, o apgamu!
Visad žinojau, jog Ji ne brunetė.
Šašu atgimsiu aš, ant tavo šikynės,
jei spėsi iki rytojaus pietų
su manim pasielgt bjauriai.
Pageidaučiau dalgio. Išgaląsto.
Turėk tai galvoje.
Būsiu toks šašas,
kad mylėdamasi su kitu,
galvos apie mane.
Ir dar –
jei tavo subinė būtų plaukuota
arba galva plika,
būtų puikus dvynių atitikmuo.
Tai irgi turėk galvoje.
- Labanakt, mieloji.
- Saldžių, mielasis.
Rytoj, jau rytoj..
na taip... daugumai gražu tik saldžiarūgštė, žvaigždėta, seilėta ir dar kokia nors... ezija...
tema čia daugelį trikdo, bet tekstas, mano durna galva, labai geras, drįsčiau teigti – net poetiškas, meniškas... lakoniško dialogo forma toks sadomazo... aišku, ta 'plaukuota šikynė' ... bet autoriui vyrui – visai galima :)))