Ne Bremeno, bet muzikantas

Turėjau lūpinę ir
dvi stygas iš karklų smuiko –
viena pusiau, kita dar grojo.

Prie raudonų žibintų,
kur stovėdavau pavakariais,
užrašinėjau veiksmą užu lango.
Lūpomis. Ir ilgai stovėdavau –
kol kiti pastatydavo.

Pakaušyje išspausta Europa
nuo drėgnų monetų po skrybele –
taip elgiasi ne patriotai,
tiesiog muzikantų kišenės kiauros –
nėra kam namuose užsiūt.

Vakar, kaip ir visada, pirmadienį –
dieną po prigertuvių,
pūčiau ir tampiau,
deja, pripūčiau per daug,
o tampiau ne tai, ką reikėjo.

Turėjau lūpinę ir dvi stygas –
atėmė –
tatais kameroj ir taip mažai vietos.