Vėtrungių priminimai

Many supintos akys vėtrungių,
Aš tikiu, kad jos ne aklos,
Toksai mažytis  vis dar rudeniškas ego,
Lyg aplink mane, kas būtų verta
Sustojimo.

O gal.. Jei šokdyne ar virve skirta paskutinei suveržčiau šiandienos prisiminimą?

Smilkiniuose dega  triračių žvaigždės,
Kalviai, pamiršę kirvius po pagalvėm,
Su naktinėmis kepuraitėmis,
Burbulus sušeria auksinėms žuvikėms.

Taip, kalėdiniais žaislais paspringsta
Ežeras, kur nakčia pelėdos mergaitėmis virsta.

Many regėjimai kaip žvyras gerklėje užstrigęs,
Su ašaromis šlapias purvas
Vėtrungių kojeles spaudžia.