varna
ant vielinės tvoros
jau mėnesį devintą
nuleidžia akis
nuo sauso debesies
į pilnas moteris
jos amalo pintinėm
nešinos
prie upės
kužda lopšines
sykiu
išpažintis
per suartas dirvas
parsineša po saują
molio
lipdys baleto batukus
ir geltonas rapsų pievas
po jų pėdom
mažos širdys
vabalų
vos girdimai
prašymu pulsuoja
išrauti piktžoles
vanos akys jau devintąjį
moteryse
šiąnakt amalo neraus
kiekvienai po sūrimą nuo kaktų
į dirvas ir į pėdas
iš pelenų į pelenus