Moteriškai

Kai paėmei irklą išsyk supratau - man krantas
ir srovės mūsų jau niekad net sūkuriuos nesikirs.
Liepą išėjęs ties gruodžiu pargrižęs- su šventėm.
aižėjant ledui toli nesiirsi

Ne laumės, o moterys tavo devintą gyvenimą
Kaskart mano akių ežeruos skandindavo ir
pieną išlakę it žuvys - pilvais į viršų plaukdavo.
... ir tik palei srovę...

Va, aną vasarą nendrynuose, ties pačiu kampu
akies, kur blakstienos baigias - nuoga viena,
tyra- ne ašara -iš akies tiesiai per širdį--
ligšiol tą akmenį nešu, o jos dugne it susitarę-
“koks Sizifas toks ir darbas... „