- - - - o dabar paklausyk,
kaip grobuoniškai
sėlina rytas,
laviruodamas
tarp troleibusų
ir gatvių valytojų:
jis tave padalins
į tarnautoją
ir į nevykėlį,
eilėse besistumdantį
dėl banalaus
deficito;
jis prisegs prisitaikėlio vardą
prie tavo
paniurusio veido -
veltui slėpsi
tarp laikraščio puslapių jį
su raupsuotojo baime - - -
- - - ir dar jausies ilgai
lyg į sieną
gesinama nuorūka,
kol nušvis tau naktis -
išganinga
vienatvės palaima...