Žiema baigusi svajot,
Aukštielninka gryčion mūsų įvirto,
Kad pridirbo tai pridirbo
Reiks tikro kibiro
Ir šluotos – tik be laido,
Kad viską i krūvą
Vėliau pliūpt ir tviska
O užlidus vakarui svečiuos
Galėtume iš karto
Pilt kartu į skrandį truputį kaitros
Ir saulei amen
Su visom žemėm
pripilsim į skverną tamsos.
Ir kai palydėsim ant ratų
Paskutines užgaidas žiemos
Ir spręsim žudyt ar glostyt
Niušiurusio gyvūno kailį.
Tai bus ir pragarui daugiau drąsos,
Pasikviesti saulę
Ir naikint po blusą
Kol dar pūgos netriukšmauja...