Mėnesie, parink man
vakarinę suknią
iš nekalbaus žodyno.
Mėnesie, užtekėk -
tave vilkėdama,
blaškysiuos, dėsiu
aguonų stiklainius
žeminėje į cinką.
Kai ąžuolas negrįš
tu man šlamėsi
atvirakę katatoniją.
Kai ąžuolas negrįš,
tu juo neseki -
jis tau suoliuką
baltą nušlamės.
Prigulki ir nebuski.
Žinai juk, mėnesie,
vilkai tau mirksi
ne alkio vedini,
ne tu vilioji juos.
Užsirašyk - tik vilkė
amsėdama mėnulin
tikisi lietaus.
Visi kiti - dangaus
tamsos medžioklės.
Užsirašyk -
negrįši, vilke;
negrįši ąžuole;
nebėra šonkaulių,
seniai jie išdalyti.
Spindėki suknią,
mėnesie, spindėk.