šviesos paveikslavimas

Ištremiu sausą kaip anglis skeveldrą
Į kairį kampą, kitką pildau žodžiais
Priešmirtiniais, pratisu
Vilkšunio kauksmu į knygą.
Užpildęs iškeliu į stiklinės saulės,
Kuri nešviečia nepažadinta, šviesą.

O tu netyčia nutapai akvarelę
Palėpei dar nemiegant.
Pakirdusi elektromagnetinė
Banga perkerta stiklą
Ir amžiams įsikuria
Išlietose spalvose
Virš seno namo prie kūdros
Kur tu ir aš kadaise
Lošėm skatą iš seniai
Nuvertėjusių pinigų,
Suvirtusių į sniegą.