kelionė namo

keliai nusėti sudilusiom porom
rankos išteptos bemiegėm naktim
menkas triukšmas vis tildo ausis

pavasaris kupinas mėtų ir skonio
vainikų alyvų žiedais nutapytų
pro paminklus savąjį namą regiu

keliaklupsčiais meldžiasi Hermiui
vieniši žmonės per rūka paklydę
širdy karaliauja ne tuštuma

sudriskęs sudribęs ir šiaip nutampytas
keliauju kaip valkatą šuo aš namo
naujieji metai už kalno jau teka

atstumas per žoles ir tankumynus
beždžionių lizdai padangėjė blizga
vartau įsimintas lauko duris