Gyveno seniai seniai kriaušė. Ji atrodė labai saldi. Dauguma vaikų jos norėjo, bet dėdė kuris ją augino niekam neleido. Ir vieną tamsų vakarą priėjo mažas berniukas ir nurovė tą kriaušytę. Kitą rytą dėdė Petras pastebėjo, kad tos gražiosios kriaušės nėra! Petras labai supyko, bet nežinojo kuris pasiėmė jo kriaušę kuria kaip tik šiandien dėdė norėjo padovanoti mažai dukrytei. Ir dėdė Petras norėjo surasti tą, kuris pavogė kriaušytę. Dėdė apvaikščiojo mažus vaikučius, ir rado nusikaltėlį. Kriaušė jau buvo sugriaužta. Petras labai nuliūdo, nes nebegalės jos padovanoti savo dukrelei. Berniukas atsiprašė ir apsiverkęs nubėgo. Dėdė žinoma atleido berniukui ir padovanojo savo dukrytei kitą kriaušytę, o dukrytė buvo patenkinta ir ta kriauše. Ir dėdė toliau augino kriaušes. Taip ir baigėsi istorija su kriauše.
net trečios klasės lietuvių vadovėliuose įdomesnius dalykėlius įdeda.;>
per daug kartoji kriaušę, kriaušytę, kriauš...
dabar net ausyse šitas zvimbia.;>
nepyk, kad šitaip riebiai.
Kartą gyveno kriaušė. Atrodė labai saldi, ir dauguma vaikų jos troško. Bet dėdė, kuris ją augino, niekam neleido jos nuskinti, kol vieną tamsų vakarą priėjo mažas berniukas ir nurovė tą kriaušytę vogčia.
Dėdė - jo vardas buvo Petras - pastebėjo tik kitą rytą. Mat tą dieną jis ketino padovanoti ją savo dukrytei. Dėdė apvaikščiojo mažus berniukus (?) ir surado vagilį. Jis jau buvo suvalgęs kriaušytę. Atsiprašė. Apsiverkęs nubėgo. Dėdė, žinoma, atleido berniukui. Dukrytei padovanojo kitą kriaušytę, ir ji buvo patenkinta. Dėdė toliau augino kriaušes. Taip pasaka apie kriaušytę baigėsi.
Mano versija būtų maždaug tokia. Matai, vietomis apkarpiau, be to, sakiniai labiau jungiasi tarpusavyje. Sėkmės.
mhm, klaidelių daug...ir pasistenk nevartoti kiekvienam sakiny žodžio 'kriaušė', visiškai pritariu Zebrai. Pabandyk keisti - ji, medelis..ne vien kriaušė :)
istorija miela ;)