Menių prieblandos tipiškai klaikios
Smarkiai supamos bodisi lėlės
Čia šikšnosparniai mirtimis laikos
Tavo kraują purioj pagalvėlėj.
Nėr suvaržymo – krykštauja damos
Prasilenkdamos soduose rūmų
Ponais šokdami lankosi vagys
Iš nendrynų lipnių lyg berūbiai.
************************
Greitai nersis ne kailis, o siūlai
Šeimininkės rankas sunaudoję
Adatėlėm atverčiamos viltys
Kaip minėjai laiške „liks nors koja“.
Mūsų pobūvių salės girtauja
Žaidimu nedėkingu mojuoja
Juk vargsti, bėdžiau, pigiai tarnauji
Kažkur uostai pėdas, kažkur loji.
Tavo damos - ne knygos ant stalo
Ir ne senas blankus pardavimas
Rikiavaisi visas pagal skalę
Tavo damos – naujausio leidimo.