Pėdutėmis į kiekvieną popieriaus langelį
Tipenam susipynusių delnų nelaisvėj.
Prašysiu išlankstyt naujus sparnus
Tuos nusineš snapuose gervės
Kai skris iš Vakarų į Rytus.
Mes gimdami iškart praradom žemę
Tąnakt per daug tyrai pasnigo
Iš rojaus niekas neišvarė
Mes patys stiebėmės
Į prarastąją kritom.
O kai tvanku. Ir neturi jėgų net žodžiui.
Plaukai prilimpa prie nuogų pečių
Tik rymai erdvėje. Nuobodu?
Išraudi gerves jų sparnų
Suklyks. Iškrenta sniegu.