Žmogus, vardu Deivas (istorija apie triumfą ir atlaidumą)

"Nenorėjau jo liūdinti ar pasinaudoti praeitimi, kad ką nors apkaltinčiau. Tiesiog maniau, jog radęs atsakymus apsisaugosiu ir nepakartosiu tos tragedijos, kupinos
neapykantos ir žiaurumo."

"KOKIA TUŠTUMA, pamaniau aš, VISAS JO GYVENIMAS PASAKYTAS AKIMIRKSNIU."

Čia mažai literatūros. Tai išgyvenimai. Tikiuosi, tikri.

Niūrumas pučia kišenes.
Nenori nubust ir sužinot, jog esi vaikas, kurio vardas "TAS". Tavo motina tavęs nekenčia. Tu niekam tikęs.
Tu daiktas, kuriuo galima pasinaudoti ir išmesti.

Taip nutinka.

Tą dieną, kai bijai, tūnai tamsoje, suspaudęs nuo šalčio virpančius kelius ir meldi Dievą tave pasiimti.

Tą dieną Dievas meta kauliukus, stebi iškritusius taškus. Tau laikas judėti.
Pakilimo tako link.

Akinantis ryžtas, troškimas ir neviltis - tikrieji tavo broliai ir seserys -
lydės tave iki paskutinio Amen.

Suklumpi, ašarotas veidas apsineša pakelės dulkėmis, bet pakyli, kad išnaudotum galimybes, kurias suteikė troškimai.

Abejoji kiekviename žingsnyje, juk gyvenimas skirtas ne tau; asmeniniai išgyvenimai dovanojami kitiems.

Jie gali pakeisti.

Gali pakeisti.

Gali padėti.


O tu tesi savanoriška priemonė, aukojanti jausmus -pinigus - šeimą.

Einanti - važiuojanti - skrendanti labdara.

Asketas, šilumos nemačiusiame kambarėlyje siurbčiojantis sultinį. Besidalijantis juo su sūnumi, kuris toli.

Nesijauti vertas to, kas siūloma. Ne, bet kas, tik ne tu.

Moteris. Nepaleisk jos.

Kalbėk visiškas nesąmones.

Verk kiek įmanydamas.

Atstumk ją.

Bet niekada nepaleisk.

Atsimerk.

Leidžiasi saulė. Migla gaubia pečius. Apraizgo mintis.

Tai tavo realybė.
   
Bučiuok ją.

Dievink.

"Gyvenimas yra toks, kokį mes jį padarome."